|
 |
|
Raugyklos g. 15 - 201
Vilnius LT-01140
Lietuva
tel. (8 5) 262 88 58
faks. (8 5) 262 89 60
info (eta) lchr.lt
|
|
|
|
|
|
|
|
| Rugpjūčio 2 d. - Pharrajimos - Romų holokausto aukų minėjimo diena |
2012 08 03  |
2012 m. ru gpjūčio 2 d. Lietuvos žmogaus teisių centras dalyvavo Romų visuomenės centro ir Čigonų bendrijos "Čigonų laužas" organizuotame Pharrajimos - Romų holokausto aukų minėjime Panerių memorialiniame parke.
Romų holokausto (romų kalba taip pat vadinamas Samudaripen arba Pharraimos) aukų atminimo diena yra minima rugpjūčio 2 dieną, taip pažymint didžiausią romų tautos tragediją, įvykusią Antrojo Pasaulinio karo metu, kai Aušvico-Birkenau koncentracinėje stovykloje buvo per 1944 m. rugpjūčio 2-3 naktį nužudyta apie 3000 romų tautybės žmonių.
Po 1945 metų daugybę metų daugelis valstybių net nepripažino ir nepasmerkė romų rasinio persekiojimo, be to, daugybę metų toliau diskriminavo romus, įskaitant ir tai, kad romai į restitucijos procesą nebuvo įtraukti.
Romų holokaustas Lietuvoje
Lietuvoje iki šiol nėra oficialiai pripažintas romų holokaustas, nors jie yra viena iš labiausiai holokausto metu nukentėjusių grupių. Nacių okupacijos metais į Lietuvos romus žiūrėta kaip į žemiausios rasės atstovus. Juos mėginta priskirti prie asocialių, visuomenei nenaudingų elementų ir nuo jos izoliuotinų elementų grupei. Iš Lietuvos darbams buvo deportuota apie 1000 romų.
Operatyvinė SS grupė uoliai vykdė ir šios tautos naikinimo misiją. Jie buvo verčiami „savanoriškai“ sterilizuotis. Naciai romus izoliavo, privertė dirbti prievartinį darbą ir žudė. Daug jų buvo sušaudyta, nunuodyta dujų kamerose.
Romų genocidą Lietuvoje tyrusio Vytauto Toleikio nuomone, okupacijos metu žuvo ne mažiau nei 500 romų kilmės asmenų, t.y. maždaug kas trečias Lietuvos romas.
Represijos prieš romus, III-ajam Reichui okupavus Lietuvą, prasidėjo po intensyvių masinių žydų šaudymų. Masiniai romų areštai prasidėjo 1942 m. vasarą ir rudenį. Tačiau Vokietijos pasienio miesteliuose buvo jau pirmosiomis karo savaitėmis sušaudytų romų.
Deportuojami romai būdavo laikinai patalpinami policijos areštinėse arba kalėjimuose, vėliau išsiunčiami į paskirstymo punktą - Pravieniškių darbo stovyklą. Dar vėliau jie būdavo išvežami darbams į Štuthofo-Buchenvaldo koncentracijos stovyklas ir į Branderburgo lėktuvų gamyklą Vokietijoje, į Prancūzijos Boilingo Faringo ir Versalio stovyklas. Tik karo pabaigoje dalis romų atsidūrė nacių įkurtose masinio naikinimo stovyklose. Iš Lietuvos į Vokietiją ir į okupuotą Prancūziją buvo deportuota apie 1000 romų.
Lietuvoje romai daugiausiai buvo žudomi Pravieniškių stovykloje. Nustatyta, kad vienos akcijos metu buvo sušaudyta apie 50 romų - mažamečių vaikų, ir senelių, kaip netinkamų dirbti fizinį darbą. Kitos žudynių vietos buvo Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų - Parubankos. Romai buvo žudomi ir Kauno IX forte bei Paneriuose. Iš viso nacių okupacijos metais buvo nužudyta apie 500 Lietuvos romų.
Informacija parengė Romų visuomenės centras.
Daugiau nuotraukų iš Romų holokausto (Pharrajimos) aukų dienos minėjimo galima rasti čia.
|
| Atgal |
|
Rėmėju galite būti ir jūs:
Europos tinklo prieš rasizmą fondas:
Rėmėjai:
Nyderlandų Karalystės ambasada
Amerikos centras
|
© 2007-2013 Lietuvos žmogaus
teisių centras |
|
 |
